Artėjant paskutinėms šiemet traukos lenktynėms, „RSVMotors drag čempionato“ finalui, jų organizatoriai nusprendė pasidalyti paslaptimis ir dalykais, kurie dar nespėjusiems „paragauti“ šio automobilių sporto gali skambėti keistai ir paslaptingai. Juk retas kuris žino, ką ten, kur kartais prireikia suvaldyti tūkstančius arklio galių, gali reikšti frazės „eglutė“, „pomidoras“ ar kodėl vairuotojai turi išskleisti parašiutą.

Tomas Stadalius, rugsėjo 24-25 dienomis Kazlų Rūdos aerodrome vyksiančių automobilių traukos varžybų organizatorius, pasakoja, kad tik pirmo žvilgsnio ir nė kiek nesigilinant gali atrodyti, kad šio automobilių sporto mėgėjams užtenka greito automobilio ir startuojant maksimaliai stipriai spausti akceleratorių. Paslapčių, kaip važiuoti sėkmingai ir varžytis dėl prizinių vietų, ne viena.

Minti „iki dugno“ – didelė klaida

Anot pašnekovo, pirmiausia svarbu pažinti savo automobilį, suprasti, kaip jis valdomas, ir mokėti pajudėti iš vietos taip, kad ratai smarkiai neprasisuktų vietoje. Jeigu jau taip nutiko, tuomet privaloma atleisti akceleratorių ir vėl jį švelniai spustelėti, kad būtų garantuotas maksimalus sukimas su kelio danga.

„Daugeliui atleisti akceleratorių yra psichologiškai sudėtinga. Tačiau teisingas startas yra tada, kai vairuotojas turi maksimalų pagreitį ir jo automobilio ratai smarkiai neprasisuka. Jei nepasisekė, tuomet be jokios naudos deginamos padangos ir tiek, todėl balansas – labai svarbu – negalima įminti akceleratoriaus pedalo iki dugno ir „pasileisti plaukus“, – kalba žinovas.

Pasak jo, traukos lenktynių dalyvis privalo kontroliuoti automobilio pagreiti ir jeigu pajuto, kad ratai sukasi vietoje, turi atleisti akceleratorių ir jį švelniai nuspausti iš naujo.

Kam reikalinga „eglutė“?

Kas kartą startuojant traukos lenktynėse organizatorių turima laiko matavimo įranga išmatuoja ir varžybų dalyvio reakcijos laiką. Ir tam, kad įsižiebus „drago“ šviesoforui žaliai, pavyktų pademonstruoti kuo geresnę reakciją, pasak T. Stadaliaus, reikia žinoti nemažai dalykų.

Traukos varžybose ženklas startui – specialus „šviesoforas“, kuriam įsižiebus žaliai, privaloma lėkti į trasą. Toks šviesoforas Lietuvoje vadinamas „eglute“, o anglakalbiai naudoja du terminus: „Full Tree“ ir „PRO Tree“.

„Full Tree“ šviesoforas skirtas vadinamųjų gatvinių mašinu klasėms. Šiame šviesofore pirmiausia vienas po kito įsižiebia trys geltonos spalvos signalai ir tuomet – žalias. Geltoni žibintai užsidega kas pusę sekundės. Kitaip tariant, žalia užsidega po 2 sekundžių“, – niunansais dalinasi T. Stadalius.

Pasak jo, norint užfiksuoti gerą reakcijos laiką, pradėti judėti iš starto reikia dar žaliam signalui neįsižiebus, kadangi visi automobilio mazgai turi šiek tiek laisvumo ir atleidus sankabą bei nuspaudus akceleratorių praeina kelios akimirkos, kol automobilis pajuda iš vietos.

„Aš važiuodamas „drage“ startuodavau jau degant antram geltonam žibintui arba vos pamatęs, kad įsižiebė trečias. Ir dažniausiai viskas būdavo gerai“, – pataria ekspertas, pridurdamas, kad geras reakcijos laikas – dešimtoji sekundės dalis.

Profesionalų klasių startui naudojamas „PRO Tree“ šviesoforas. Šiuo atveju vienas po kito užsidega visi geltoni žibintai, o praėjus 0,4 sek. – ir žalias. Esant tokiai „eglutei“ dažniausiai startuojama automobiliais, kuriuose naudojamos ypatingos pavarų dėžės: vienu metu jos sugeba laikyti įjungtą ir atbulinės eigos, ir pirmą pavarą. Vairuotojui užtenka paleisti laikomą nuspaustą mygtuką ir automobilis šauna į priekį.

„Pomidoras“ – prasta žinia

Anot T. Stadaliaus, bene didžiausia klaida, nesvarbu, kurioje klasėje vairuotojas startuoja, yra savo jėgu pervertinimas.

Tokiu atveju vairuotojas startuoja nelaiku, dar nepasileidus laiko matavimo įrangai, neužsižiebus žaliai šviesai. Tuomet starto „eglutė“ nušvinta raudonai ir tokia situacija automobilių traukos lenktynių dalyvių vadinama „pomidoru“.

„Šitai reiškia, kad vairuotojas pralaimėjo dar net neprasidėjus važiavimui“, – konstatuoja pašnekovas.

Pasak jo, dažniausiai „pomidoro“ priežastimi tampa jaudulys. Neretai nutinka taip, kad kvalifikuodamiesi vairuotojai demonstruoja idealius startus ir laikus, tačiau prasidėjus varžyboms, kai atsiranda konkurentai, prasideda strategijos, atsiranda jaudulys, pradedama klysti.

Kodėl deginamos padangos?

Tie, kurie nors kartą stebėjo automobilių traukos varžybas, turėjo pamatyti keistą vaizdą: prie starto linijos sustoję automobiliai staiga šauna į priekį, o jų padangos apsipila dūmais. Po akimirkos-kitos bolidai sugrįžta prie starto linijos ir tuomet, įsižiebus „eglutei“, startuoja.

Toks padangų „deginimas“, sako T. Stadalius, yra ne norint pamaloninti žiūrovus, o dėl praktiškumo.

„Pirmiausia taip nuo padangos nuvaloma viskas, kas ant jos galėjo prilipti – smėlis, akmenukai, šiukšlės. Tuomet – sušildoma padangų guma. O šildant ją, sušildoma ir trasos danga“ – aiškina žinovas.

Dar vienas niuansas toks, kad šitaip „uždegant“ padangas siekiama palikti dvi tiesias žymes ant trasos ir jomis grįžti atgal į starto vietą.

„Kai tavo žymės tiesios lyg styga, o tu jomis grįžti į startą, turi viską, ko reikia: ir pašildytą dangą, ir pašildytas padangas. O tai reiškia, kad turėsi gerą sukibimą ir visas sąlygas geram pagreičiui“, – išduoda specialistas.

Ką daro parašiutas?

Vien tik startuoti automobilių traukos varžybose neužtenka – privaloma ir mokėti stabdyti taip, kad automobilis liktų sveikas, o vairuotojas saugus. Pasak T. Stadaliaus, „drage“ stabdoma dvejopai: naudojant tik įprastus automobilio stabdžius ir išskleidžiant parašiutą.

„Jei varžomasi standartiniu automobiliu, kirtus finišo liniją pirmiausia reikia švelniai atleisti akceleratorių ir, šiukštu, nemėginti iš karto spausti stabdžių. Atleidus akceleratorių automobilis pradeda stabdyti pavarų dėže ir varikliu, pasikeičia jo apkrova, jis pradeda lėtėti – tuomet jau galima spausti stabdžius“ – techniką apibūdina pašnekovas.

Anot jo, jeigu vairuotojas kirtęs finišo liniją pamėgintų „kirsti“ per stabdžius, varžybos galėtų baigtis labai liūdnai, kadangi dėl staigių judesių ir neapgalvoto elgesio bolidas galėtų tapti paprasčiausiai nevaldomas.

Kitaip elgiasi tų automobilių, kuriuose įrengti stabdymo parašiutai, vairuotojai. Jie parašiutus išskleidžia iki finišo linijos likus 30-50 metrų.

„Vairuotojas parašiutą skleidžia tuo pat metu laikydamas iki dugno nuspaustą akceleratoriaus pedalą. Parašiutas visiškai išsiskleidžia jau kirtus finišo liniją, tad pajutęs timptelėjimą iš galo, vairuotojas gali atleisti akceleratorių ir pradėti švelniai stabdyti“, – aiškina automobilių traukos varžybų organizatorius, pridurdamas, kad parašiutas ne tik stabdo, bet ir stabilizuoja bolidą bei užtikrina, kad ten, kur nukreipta jo „nosis“, jis ir važiuos.

Laukia paskutinis etapas

Savo akimis pamatyti starto „eglutę“, pasitikrinti, kaip stabdoma parašiutais, išvysti degančias padangas ir techniką, leidžiančią užtikrinti geriausius starto laikus, bus galima rugsėjo 24-25 dienomis Kazlų Rūdos aerodrome, kur laukia paskutinis „RSVMotors.lt drag čempionato“ etapas.

Į jį susirinkti planuoja ne tik dėl prizinių vietų ir čempionų vardų besikaunantys automobilių traukos varžybų entuziastai, bet ir meistrai bei „drago“ legendos su išskirtine technika, kurią išvysti galima itin retai.